isorinis-triuksmas 

 

 

IŠORINIS TRIUKŠMAS

 

Eismo triukšmas – labai svarbus aplinkos rodiklis. Jis įvertinamas atsižvelgiant į keletą kriterijų:

• eismo intensyvumą;
• važiavimo stilių;
• padangų ir kelių sąveiką.

Išoriniai triukšmo lygiai padalyti į 3 kategorijas ir matuojami decibelais (dB), palyginti su Europos padangų išorinio triukšmo lygiais, kurie bus įvesti iki 2016 m.

 

 

1 juodo garso banga – 3 dB mažiau nei ateityje griežčiausias Europos lygis.
2 juodo garso bangos – jau atitinka būsimą Europos lygį.
3 juodo garso bangos – atitinka esamą Europos lygį.

Ką reiškia šis įvertinimas?

Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę. Tai reiškia, kad vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį. Iš esmės 3 dB skirtumas reiškia, kad padangos kelia dvigubai didesnį triukšmą.


Kategorijos

Mano paskyra

isorinis-triuksmas 

 

 

IŠORINIS TRIUKŠMAS

 

Eismo triukšmas – labai svarbus aplinkos rodiklis. Jis įvertinamas atsižvelgiant į keletą kriterijų:

• eismo intensyvumą;
• važiavimo stilių;
• padangų ir kelių sąveiką.

Išoriniai triukšmo lygiai padalyti į 3 kategorijas ir matuojami decibelais (dB), palyginti su Europos padangų išorinio triukšmo lygiais, kurie bus įvesti iki 2016 m.

 

 

1 juodo garso banga – 3 dB mažiau nei ateityje griežčiausias Europos lygis.
2 juodo garso bangos – jau atitinka būsimą Europos lygį.
3 juodo garso bangos – atitinka esamą Europos lygį.

Ką reiškia šis įvertinimas?

Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę. Tai reiškia, kad vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį. Iš esmės 3 dB skirtumas reiškia, kad padangos kelia dvigubai didesnį triukšmą.

 

 

DEGALŲ SĄNAUDŲ EFEKTYVUMAS

degalu-sanaudos

Viena iš jėgų, veikiančių transporto priemonių degalų sąnaudas, yra pasipriešinimas judėjimui.

Šis reiškinys pasireiškia padangai riedant – ji deformuojasi ir šilumos forma netenka energijos. Kuo didesnė deformacija, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Kitaip tariant, mažesnis pasipriešinimas judėjimui užtikrina mažesnes degalų sąnaudas ir mažesnį išmetamųjų dujų, tarp jų ir CO2, kiekį.

Kaip vertinamas degalų naudojimo efektyvumas?

Degalų naudojimo efektyvumas yra nurodytas spalvotoje A–G skalėje.
A (žalia)= efektyviausias degalų naudojimas
G (raudona)= žemiausias degalų naudojimo efektyvumo įvertinimas
D klasė netaikoma lengvųjų automobilių padangoms.
efektyvumo-skirtumas Ar žinote, koks skirtumas tarp A ir G klasės padangų? Iki 7,5 % mažesnės degalų sąnaudos. Pavyzdžiui, pasirinkę A klasės padangas vietoj G klasės galite sutaupyti daugiau nei 6 litrus degalų 1 000 kilometrų.*

Jei vidutinė benzino kaina yra 1,50 euro už litrą, tai per visą padangų eksploatavimo laiką galima sutaupyti daugiau nei 300 eurų.*

*Apskaičiuota remiantis šiais duomenimis: vidutinės degalų sąnaudos – 8 l/100 km, degalų kaina – 1,50 euro už litrą, vidutinė padangos rida – 35 000 km

Kokie kiti veiksniai turi įtakos degalų naudojimo efektyvumui?

Kad užtikrintumėte optimalų degalų naudojimo efektyvumą, visada patikrinkite, ar padangos tinkamai pripūstos. Žemas padangų slėgis didina pasipriešinimą riedėjimui (ir veikia sukibimą važiuojant šlapia danga). Transporto priemonės svoris ir jūsų vairavimo stilius taip pat turi įtakos. Važiavimas efektyviai naudojant energiją arba „ekologiškas vairavimas“ gali žymiai sumažinti degalų sąnaudas.

 

Naujuoju reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės, tad skatinama naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas.
Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema.

Ši informacija bus visada prieinama klientams reklaminėje medžiagoje, taip pat gamintojų internetinėse svetainėse. Šiame sąraše kai kurių padangų nebus, pavyzdžiui, atnaujintų, pramoninių ir sportinių.

Planuojama, kad, efektyviai naudojant degalus taupančias padangas, per metus į aplinką bus išmetama 4 mln. tonų mažiau CO2 dujų (tai priklausys nuo to, kaip greitai degalus taupančios padangos bus pristatytos rinkoje), ir rinkoje bus siūlomos geresnio sukibimo su danga padangos.

slapia-danga.jpg    

 

SUKIBIMAS SU ŠLAPIA DANGA


Svarbiausia, kad padangos užtikrintų saugumą bet kokiomis sąlygomis. Sukibimas su šlapia danga – vienas svarbiausių padangos kokybės rodiklių.

 

Renkantis naujas padangas būtina atsižvelgti į padangos sukibimo su šlapia danga savybes. Naudojant padangas, kurios labai gerai sukimba su šlapia kelio danga, staigiai stabdant stabdymo kelias bus trumpesnis.

ES padangų ženklinimo etiketėje pateiktas įvertinimas pabrėžia tik vieną sukibimo su šlapia kelio danga aspektą, t. y. stabdymo šlapiame kelyje savybes.

Sukibimas su šlapia danga vertinamas skalėje nuo A iki F:
A = aukščiausias vertinimas
F = žemiausias vertinimas

D ir G kategorijos netaikomos lengvųjų automobilių padangoms.

 

Ką reiškia šis įvertinimas?

Susidarius avarinei situacijai svarbūs net keli metrai. Lengvuoju automobiliu važiuojant 80 km/h greičiu ir staigiai stabdant, A klasės padangų stabdymo kelias bus 18 metrų trumpesnis nei F klasės padangų.